Zoonozinės ligos
Pasiutligė
Kas yra pasiutligė?
Pasiutligė – virusinė liga, pažeidžianti centrinę šiltakraujų gyvūnų, taip pat ir žmonių, nervų sistemą. Ligos inkubacinis laikotarpis ilgas (šeši mėnesiais), o simptomai užsikrėtus gali pasireikšti tik po kelių savaičių. Pasireiškus simptomams, pasiutligė paprastai baigiasi mirtimi.
Pasiutligę sukelia lisavirusas – tai encefalitą sukeliančių virusų grupė, kuriai taip pat priklauso keli šikšnosparnių lisavirusai. Lisavirusai priklauso Rhabdoviridae šeimai. Žodis Rhabdo kilęs iš graikų kalbos ir reiškia virusams būdingą kulkos arba lazdelės pavidalą.
Pasiutligė žinoma daug šimtmečių. XIX a. 9-ąjį dešimtmetį Louisas Pasteuras nustatė, kad ligą sukelia virusas. Dabartiniu metu nuo pasiutligės pasaulyje kasmet vis dar miršta daugiau kaip 55 tūkst. žmonių ir milijonai gyvūnų. Apie 95 % žmonių mirčių pasitaiko Azijoje ir Afrikoje. Daugumą žmonių mirčių lemia užsikrėtusio šuns įkandimas, o 30–60 % šunų įkandimų aukų yra 15 metų nesulaukę vaikai.
Kur pasitaiko ši liga?
Pasiutligės virusas paplitęs visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Tam tikrose Azijos, Afrikos, Centrinės ir Lotynų Amerikos šalyse didžiausią rūpestį žmonių sveikatai kelia naminių šunų pasiutligės atvejai.
Europoje pasiutligės iš esmės nėra. Tačiau kai kurios Rytų Europos šalys praneša apie kelis gyvūnų susirgimo atvejus ir keletą žmonių susirgimo atvejų. Tose šalyse įgyvendinamos ligos išnaikinimo ir stebėsenos programos, apimančios ir laukinių gyvūnų vakcinavimą naudojant jaukus.
Kaip ši liga perduodama ir plinta?
Pasiutligė persiduoda per užsikrėtusio gyvūno seiles. Infekcija pirmiausia patenka į organizmą per kąstines žaizdas arba kai užkrėstų seilių patenka į atvirą pjautinę arba kitokią žaizdą arba ant gleivinės. Aprašyti užsikrėtimo įkvėpus virusą atvejai, pvz., tankiai apgyvendintoje šikšnosparnių uoloje.
Virusas paprastai kurį laiką lieka patekimo vietoje, o paskui nervais juda link smegenų. Smegenyse virusas greitai dauginasi, tada ir atsiranda klinikinių požymių. Vėliau virusas iš smegenų nervais patenka į seilių liaukas. Laikotarpis, po kurio užsikrėtusiam gyvūnui pasireiškia klinikiniai požymiai, gali skirtis, tai priklauso nuo viruso atmainos ir patekimo vietos. Liga per užsikrėtusio gyvūno seiles gali persiduoti kitiems gyvūnams ir žmonėms iki pasireiškiant užsikrėtusio gyvūno ligos klinikiniams požymiams.
Koks pavojus visuomenės sveikatai siejamas su šia liga?
Pasiutligė laikoma viena iš svarbiausių zoonozinių ligų pasaulyje. Būtina tirti kiekvieną naminio ar laukinio gyvūno įkandimo atvejį. Pasiutę laukiniai gyvūnai praranda įgimtą žmonių baimę, o tai padidina susidūrimo pavojų. Gyvūnams pasireiškiantys klinikiniai požymiai, tokie kaip gausus seilėjimasis, dusulys ar springimas, gali kelti gyvūną apžiūrintiems žmonėms pavojų užsikrėsti jiems apie tai nežinant. Svarbu nedelsiant nuplauti visas kąstines žaizdas ar paveiktą odą su muilu ir vandeniu ir pranešti apie atvejį gydytojui arba ligoninės skubios pagalbos skyriui.
Kokie šios ligos klinikiniai požymiai?
Gyvūnų pasiutligės klinikiniai požymiai gali būti skirtingi, nes priklauso nuo viruso poveikio smegenims. Tipiški požymiai yra staigūs elgesio pokyčiai ir progresuojantis paralyžius, kuris baigiasi mirtimi. Tačiau kai kuriais atvejais gyvūnas gali greitai nugaišti nepasireiškus pastebimiems klinikiniams požymiams.
Kaip ši liga diagnozuojama?
Ligą galima įtarti remiantis klinikiniais požymiais, tačiau būtina atlikti laboratorinius tyrimus, kad diagnozė būtų patvirtinta.
Kas daroma, siekiant išnaikinti šią ligą arba ją kontroliuoti?
Šalyse, kuriose ši liga yra endeminė, įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama spręsti infekcijai imlių populiacijų (laukinių, benamių ir naminių gyvūnų) užsikrėtimo problemą ir mažinti jo pavojų bei užtikrinti žmonių apsaugą nuo gyvūnų ligos šaltinio.